2017-04-25
2017 m. balandžio 30 d. vyks baigiamieji projekto renginiai
2016-09-12
Projekto vadovo Gintaro Karoso įžanginis konferencijos pranešimas
2016-08-22
KONFERENCIJA vyks 2016 m. rugsėjo 8 d. Europos parke ir Liubavo dvaro sodyboje
2016-03-25
SEMINARAS vyks 2016 m. balandžio 6–7 d. Europos parke ir Liubavo dvaro sodyboje
2015-10-04
Renginio akimirkos
2015-09-29
Maloniai kviečiame Jus su šeima š. m. spalio 4 dieną, sekmadienį, 12 val.
2017-04-25
Maloniai kviečiame Jus su šeima š. m. balandžio 30 dieną, sekmadienį, 12 val.
2015-09-28
Projektas finansuojamas EEE finansinio mechanizmo „Kultūros ir gamtos paveldo išsaugojimas ir atgaivinimas“ programos lėšomis
2014-12-07
Renginio akimirkos
2014-11-16
Maloniai kviečiame Jus su šeima š. m. gruodžio 6 dieną, šeštadienį, 12 val.
2014-11-12
2014 m. lapkričio 14 d. spaudos konferencija
2014-10-21
SEMINARAS vyks 2014 m. lapkričio 12–13 d. Europos parke ir Liubavo dvaro sodyboje
2014-08-14
Projektas finansuojamas EEE finansinio mechanizmo „Kultūros ir gamtos paveldo išsaugojimas ir atgaivinimas“ programos lėšomis
2013-11-06
Sėkmingai įgyvendintas paprojektis finansuojamas Lietuvos ir Šveicarijos bendradarbiavimo programos lėšomis
2014-04-07
Kviečiame dalyvauti apklausoje – užtruksite tik kelias minutes
2013-10-20
2013 m. spalio 26 d. Europos parke vyks paprojekčio, remiamo Lietuvos ir Šveicarijos bendradarbiavimo lėšomis, seminaras
2013-04-11
Projektas „Kaimiškose vietovėse esančių Europos parko ir Liubavo muziejų prieinamumo visuomenei didinimas“ remiamas Lietuvos ir Šveicarijos bendradarbiavimo programos lėšomis.
2013-03-15
Paremkite Europos parko ir Liubavo muziejus, neišleisdami nė lito
2012-09-19
Liubavo dvaro malūne-muziejuje vyko nacionalinė ES kultūros paveldo prizo ir Europa Nostra apdovanojimo ceremonija
2012-09-11
Š.m. rugsėjo 18 d. 11 val. Liubavo dvaro malūne-muziejuje vyks nacionalinė apdovanojimo ceremonija
2012-06-11
Gintarui Karosui Lisabonoje Šv. Jeronimo vienuolyne vykusioje ceremonijoje apdovanojimą įteikė Europos Komisijos kultūros komisarė Androulla Vassiliou ir Europa Nostra prezidentas Placido Domingo
2012-06-07
Europos kultūros paveldo kongresas vyko 2012 m. gegužės 29 d. – birželio 2 d. Lisabonoje (Portugalija)
2012-09-15
Sėkmingai įgyvendintas projektas „Senųjų oranžerijų tyrimas kokybiškam Liubavo dvaro oranžerijos restauravimui“
2012-05-17
Europa Nostra pakvietė ir visuomenę išsakyti savo nuomonę – balsuoti už patikusį kultūros paveldo objektą
2012-03-02
Paremkite Europos parko ir Liubavo muziejus, neišleisdami nė lito
2012-03-21
Įtakingiausia Europos paveldo organizacija „Europa Nostra“ Liubavo dvaro malūną-muziejų pripažino vienu iš geriausių Europos kultūrinio paveldo išsaugojimo pavyzdžių.
2011-10-13
Europos parko dvidešimtmečiui ir Liubavo dvaro muziejui skirtas kultūros vakaras
2011-01-31
Europos parkas pristato restauruotą Liubavo dvaro malūną ir naują muziejų visuomenei
2011-01-17
2011 m. sausio 29 d. (šeštadienį) 12.00 val. restauruotame Liubavo dvaro malūne rengiamas seminaras ir naujo muziejaus pristatymas
2010-12-29
Viešoji įstaiga „Europos parkas“ baigė restauruoti Liubavo dvaro malūną
2010-07-21
Viešosios įstaigos „Europos parkas" vykdomas Liubavo dvaro malūno restauravimo ir pritaikymo kultūros reikmėms projektas jau įpusėjo
2009-12-01
„Liubavo buvusio dvaro sodybos vandens malūno restauravimas ir pritaikymas kultūros ir viešosioms reikmėms“
Europos parkas įgyvendina projektą „Liubavo angelas“
2009-11-30
Viešoji įstaiga „Europos parkas“ įgyvendina Liubavo angelo skulptūros restauravimo projektą
2009-11-10
Viešoji įstaiga „Europos parkas“ įgyvendino Liubavo žvalgomųjų archeologinių tyrinėjimų galimos piliavietės vietoje projektą
2008-08-26
Viešoji įstaiga „Europos parkas“ sėkmingai įgyvendino projektą „Liubavo buvusio dvaro sodybos vandens malūno restauravimo ir pritaikymo kultūros ir viešosioms reikmėms investicinio ir techninio projektų parengimas“, remiamą pagal Europos ekonominės erdvės ir Norvegijos finansinius mechanizmus.
2008-02-27
Viešoji įstaiga „Europos parkas“ pasirašė sutartį su Lietuvos Respublikos finansų ministerija bei Centrine projektų valdymo agentūra ir pradeda įgyvendinti projektą skirtą pasirengti paveldo objekto atgaivinimui
assets/Uploads/_resampled/SetWidth211-islikfotogrm.jpg
assets/Uploads/_resampled/SetWidth211-Angel1m.jpg
Išlikusios fotografijos padėjo restauruoti ir dalinai atkurti sunaikintas skulptūros dalis
assets/Uploads/_resampled/SetWidth211-koplyc1940m.jpg
assets/Uploads/_resampled/SetWidth211-koplycia1940m.jpg
Liubavo dvaro sodybos bažnyčia, 1940 m.. KPC paveldosaugos biblioteka

Europos parkas įgyvendina projektą „Liubavo angelas“

Tikimasi, kad restauruota skulptūra bus puikus kultūros paveldo išsaugojimo pavyzdys, skatinantis domėjimąsi krašto istorija, visuomenės aktyvumą prisidedant prie paveldo išsaugojimo ir atsakingo kultūros paveldo naudojimo. Projektą iš dalies finansuoja Kultūros rėmimo fondas.

Kaip sako projekto iniciatorius skulptorius Gintaras Karosas: „Visuomenė nepakankamai iniciatyvi kultūros paveldo išsaugojimo srityje. Bendruomenės galėtų daugiau prisidėti prie kultūros paveldo išsaugojimo, kasdien susidurdamos su jų akyse griūvančiu, nykstančiu ir naikinamu paveldu. Liubavo angelo skulptūros restauravimas – atkreips dėmesį į kultūros paveldo išsaugojimo galimybes bendromis pastangomis, ir pademonstruos bendruomenės, muziejaus, savivaldybės ir Kultūros paveldo departamento bendradarbiavimą.“

Angelo skulptūra yra sudėtinė kultūros vertybės – buv. Liubavo dvaro sodybos – dalis (unikalus kodas 899). Dar iki 2003-ųjų metų Liubavo angelas, nors ir aplaužytas, stovėjo šalia griūvančios koplyčios, vėliau didžioji dalis skulptūros buvo sunaikinta.

Angelo (tarpininko / pasiuntinio / sargo / pranašo) skulptūros restauravimas – tai kartu pagarbos ženklas garbingiems Liubavo dvaro valdytojams – Tiškevičių ir Slizenių giminėms. Juk angelo istorija tampriai siejasi su Liubavo dvaro sodybos, ypač medinės bažnyčios istorija.

Istorikės Laimos Vileikienės tyrimuose pateikta informacija, kad iš XVIII a. antrosios pusės yra išlikę duomenų apie dvaro sodyboje esančią katalikišką medinę bažnyčią (koplyčią) su varpine, 1741 metais ją pašventino Nemenčinės bažnyčios kunigas. Iki XIX a. šešto dešimtmečio bažnyčioje buvo atliekamos religinės apeigos. XIX a. pabaigoje koplytėlė buvo perstatyta. 1873 metais į Romos katalikų dvasinę kolegiją kreipėsi Kamilos Tiškevičiūtės Slizenienės sūnus Dominykas, prašydamas leisti Liubavo koplyčioje laikyti pamaldas vasaros mėnesiais, kuomet jo motina Kamila Slizenienė būdavo dvare. 1874 metais dvasinė kolegija tokį leidimą davė.



Liubavo dvaro sodybos bažnyčia. KPC paveldosaugos biblioteka

Istorikė Dr. Birutė Rūta Vitkauskienė mano, kad XIX a. perstatytą koplyčią galėjo suprojektuoti Kamilos Tiškevičiūtės vyras Rapolas Slizenis: „Jo kūryba priklauso Vilniaus romantizmo mokyklai (po 1825 – apie 1865). Studijuodamas Vilniuje universitete, Rapolas laisvu laiku pradėjo piešti, lankė prof. Rustemo pamokas, piešė karikatūras, darė portretus akvarele, piešė miniatiūrinius portretus. Aplinkiniai greitai pastebėjo jo talentą. Po vedybų Rapolas gyveno įprastą tuometinio dvarininko gyvenimą, tačiau neužmiršo užsiimti daile, daug keliavo. Šioje knygelėje nurodoma, kad Rapolas netgi projektavo pastatus, iš prigimties turėjo architekto talentą, statė nedidelius dvarelius ir kitus pastatus provincijoje. Ypač mėgo gotikos stilių, pastatus puošė bokšteliais, mėgo aukštus smailiaarkius gotikinius langus. Planavo dvarelių sodus. Jo dvaro Volnoje kaimynai greitai pastebėjo, kad jis gabus menininkas ir noriai naudojosi jo projektavimo paslaugomis. Naugarduko paviete galima rasti ne vieną Rapolo suprojektuotą dvarelį ar parką. Atsižvelgiant į šią informaciją, galima kelti prielaidą, kad Liubovo medinė koplyčia, kurią galima teisėtai vadinti Slizeniu dvaro koplyčia, greičiausiai XIX a. viduryje suprojektavo ir pastatė Rapolas Slizenis (arba perstatė). Pastatas neišlikęs, bet tai ką matome nuotraukose kuo puikiausiai atitinka Rapolo projektavimo stiliaus charakteristiką.“

Skulptūros autorius – nežinomas. Atlikti cheminiai tyrimai parodė, jog skulptūra buvo atlieta iš cinko. Skulptūros konservavimo, restauravimo ir dalinio atstatymo darbų programą – užduotį parengė menotyrininkė A. Vaitulevičienė (KPD atest. 0050E). Programą – metodiką sudarė antros kategorijos lipdybos, natūralaus ir dirbtinio akmens skulptūros konservatorius–restauratorius Marius Būda, kuris ir ėmėsi restauruoti skulptūrą.