Pradžia » Gintaro Karoso pranešimas Europos kultūros paveldo kongrese Lisabonoje
Liubavo dvaras netoli Vilniaus yra vienas seniausių Lietuvos dvarų, istoriniuose šaltiniuose minimas nuo XVI amžiaus. Paskutinius penkis šimtus metų dvarą valdė Lietuvos politinis ir kultūrinis elitas. Tarp valdytojų buvo ir Lietuvos karališkoji šeima, ant kurios stalo, kaip manoma, žuvis atkeliaudavo iš Liubavo dvaro tvenkinių. Vėliau dvaras perėjo faktiniam Lietuvos valdovui Mikalojui Radvilai Rudajam, paskui – Golejevskiams, Tiškevičiams, Krišpinams Kiršenšteinams, Slizieniams. XIX a. Liubavo dvare gyveno ir kūrė garsus lietuvių skulptorius Rapolas Slizienis.
Sovietinė okupacija, sugriovusi Lietuvos nepriklausomybę XX a. viduryje, negailestingai ardė viską, kas priminė mūsų šalies istoriją ir kultūrą. Dauguma Lietuvos dvarų sodybų virto sovietiniais kolūkiais, o paskutinis Liubavo dvaro savininkas Slizienis tapo sovietinių persekiojimų auka.
Malūnininkystė – viena iš svarbiausių Lietuvos tradicinės ekonomikos šakų. Iš dviejų tūkstančių praėjusio amžiaus pirmoje pusėje veikusių vėjo ir vandens malūnų išliko tik keletas dešimčių. Dauguma jų dabar yra apleisti ir be technologinės įrangos. Liubavo dvaro vandens malūnas sustojo praėjusio amžiaus aštuntajame dešimtmetyje ir buvo paliktas be priežiūros. Jam grėsė visiškas sunykimas.
Daugeliu aspektų Liubavo malūną galima laikyti išskirtiniu. Jam apibūdinti labai tinka žodis „kokybė". Sienos – iš skeltų arba tašytų akmenų, rišamasis skiedinys fasado išorėje nematomas – siūlės užpildytos akmenukų inkrustacija. Pastatas stačiakampio plano, nuo tvenkinio pusės atrodo vieno, o iš kiemo pusės – dviejų aukštų.
Tyrėme ne tik vandens malūną, bet ir paties Liubavo dvaro istoriją, architektūrą, dailę, tarpukario gyventojus. Malūne įrengta ekspozicija atskleidžia įstabią šio dvaro praeitį. Schemos, aprašymai ir interaktyvus terminalas supažindina su malūno įranga ir technologiniais procesais, taip pat skatina naudoti atsinaujinančius energijos šaltinius.
Apibendrinant projekto rezultatus parašyta knyga „Liubavas". Kad žmonės įvairiuose pasaulio kampeliuose sužinotų apie šį technikos paveldo objektą ir kartu galėtume pasidalinti patirtimi, sukūrėme interneto svetainę. Čia patrauklia forma supažindinama su visais Liubavo dvaro malūno technologiniais procesais ir istoriniu kontekstu.
Įdėjus nemažai pastangų, Liubavo vandens malūne vėl pradėjo suktis originali švedų gamybos vandens turbina. Buvo restauruotas ne tik pastatas, bet ir visa malūno technologinė įranga. Tai grūdų malimo, separavimo, valymo, kėlimo, medienos pjovimo, tekinimo, gręžimo, skiedrų, milo ir net elektros gamybos įranga. Restauracija atlikta pasitelkus tradicinių amatų meistrus, naudotos tradicinės statybos technologijos bei medžiagos. Išsaugotos net ir menkiausios architektūrinės detalės.
Malūno įranga daugiausia dažyta – tai reta išimtis tarp Lietuvos malūnų. Turbina ir transmisijos, kai kurie kiti įrenginiai gaminti užsienyje, gamykliniai. Inžineriniai sprendimai išties verti dėmesio.
Norėčiau pasakyti, kad Liubavo malūno restauracija ir pritaikymas muziejui man buvo nauja patirtis. Esu menininkas, modernaus meno muziejaus po atviru dangumi EUROPOS PARKO įkūrėjas, jo 55 hektarų kraštovaizdžio, architektūros ir daugelio meno kūrinių autorius. Europos parkas yra netoli Liubavo dvaro malūno, o maždaug prieš du šimtus metų šiam dvarui galimai priklausė ir dabartinė Europos parko teritorija.
Būdamas 19 metų amžiaus Europos parką pradėjau kurti panašioje į Sibiro miškus aplinkoje netoli Vilniaus. Čia nebuvo kelių, elektros, telefono ryšio, o pirmi mano įrankiai buvo kirvis ir rankinis pjūklas. Europos parko idėja – meno kalba įprasminti Europos geografinį centrą Lietuvoje, sukuriant kultūrinio polilogo erdvę, kurioje susitinka gamta, menas ir žmonės iš viso pasaulio.
Liubavo dvaro malūnas-muziejus yra protėvių kultūrinis paveldas, kurį privalome išsaugoti. Europos parką kuriame kaip dabarties kultūrinį ženklą, skirtą ateities kartoms.
Man labai malonu Jus visus pakviesti atvykti į Lietuvą ir aplankyti Liubavo dvaro vandens malūną-muziejų bei Europos parką.
Gintaras Karosas, 2012 05 31
Daugiau apie apdovanojimą ceremoniją Lisabonoje