Pradžia » Norėjome išsaugoti ne tik malūno pastatą, bet ir šio technikos paveldo esmę
Liubavo dvaras - vienas seniausių Lietuvos dvarų. Dvaro pavadinimas senąja prūsų kalba reiškia žodį „meilė". Liubavą valdė didikai, kurių ne vienas buvo faktinis Lietuvos valdovas.
Barbora Radvilaitė, kuri net per 3 galingiausias šalies gimines susijusi su Liubavo dvaru. Sodybą juosia unikali viduramžiška vandenų sistema, kuri XV-XVI a. saugojo Liubavo dvarą nuo priešų. Autentiškas kraštovaizdis leidžia pajusti praėjusių šimtmečių aurą.
„Gyvenimas nuveda ten, kur turi atsirasti. Mano svajonė visad buvo ir yra Lietuva. Plačiąja žodžio prasme. Kai ką pavyko nuveikti. Kad ir Lietuva tapo Europos centro valstybe, sukurtas plačiai pasaulyje žinomas Europos parkas ir atgimsta kultūros paveldo perlas Liubavo dvaras. Iš apleisto miško, ir iš nurašytų griuvėsių. Man tikėjimas savo darbo prasme Tėvynei yra pagrindinis visų darbų variklis." Iš Gintaro Karoso interviu knygai „Lietuva ir mes", 2020.
Įdomu, kad muziejaus kūrėjo, restauravimo projektų autoriaus, dvarų kultūros paveldo entuziasto Gintaro Karoso seneliai kilę iš bajoriškos šeimos, kuriai už nuopelnus kare suteiktas Ušackių (Uszacki) herbas, Avinėlio (Junosza) herbo atmaina. Herbe pavaizduotas avinėlis kraujuojančiu šonu, o virš jo - sulaužyta pasaga ir strėlės antgalis. Heraldikoje avinėlis simbolizuoja kantrybę ir ištvermę.
Ryšį tarp praeities ir dabarties bandantis užmegzti skulptorius Gintaras Karosas skiria daug laiko dvaro sodybai, su meile ir tikėjimu kruopščiai tiria, restauruoja, atkuria detales, o svarbiausia, grąžina buvusią dvaro aurą. Gintaras siekia at(su)kurti tokį Liubavą, kuriame žmogus jaustųsi grįžęs keletą šimtmečių atgal ir pajaustų praeitį, tai, ką jautė to meto jo gyventojai.
Kitas įdomus sutapimas - tai, kad Liubavas, kur gyveno ir kūrė garsus praeities skulptorius R. Slizienis, atsiskleidžia šiuolaikiniam skulptoriui Gintarui Karosui, ir už sunkų triūsą jį apdovanoja netikėtais ir svarbiais atradimais.
Liubavo dvaro atgaivinimas prasidėjo nuo angelo skulptūros ir vandens malūno restauracijos.
„Norėjome išsaugoti ne tik malūno pastatą, bet ir tokio technikos paminklo esmę - jo technologinę įrangą. Kiekvienas dvaro sodybos pastatas ar įrenginys yra tam tikrai funkcijai atlikti skirtas objektas, tad norint kuo autentiškiau restauruoti ar atkurti būtina ištyrinėti, suprasti principus, technologijas. Pavyzdžiui, restauruojant vandens malūną teko pažinti jo svarbiausią inžinerinę, vandens valdymo ir kitas sritis. O restauruojant XVIII a. oranžeriją - suprasti baroko architektūros ir oranžerijų funkcionavimo principus", - pasakoja Gintaras Karosas apie Liubavo dvaro muziejaus kūrimo pradžią.
Įtakingiausiai Europos paveldo organizacijai „Europa Nostra" 2012 metais Liubavo dvaro malūną-muziejų pripažinus vienu iš geriausių Europos kultūrinio paveldo išsaugojimo
pavyzdžių, dvaras atsirado ir europiniame kultūros paveldo žemėlapyje. Liubavo dvaras taip pat yra Europos Industrinio paveldo kelio (European Route of Industrial Heritage) objektas.
Ten, kur čiurlena, tyvuliuoja vanduo, ore skamba paukščių balsai, tarpsta augmenija, aplinka visuomet pilna gyvybės, to lyg ir tapusio savaime suprantamu, bet vis dėlto - stebuklo. Belieka įsivaizduoti aplink romiai plaukančias gulbes, - šiuos paukščius išties mylėjo romantiškojo Liubavo dvaro savininkai. Senuose vietos žemėlapiuose netgi pažymėtas atskiras Liubavo dvare buvęs statinys palei tvenkinį - namelis gulbėms.
Lygus vandens paviršius - stebuklingasis pasaulio veidrodis, magiškai keičiantis kraštovaizdžių paveikslus. Netoli Vilniaus esančiame Liubavo dvare apsilankiusius užplūsta unikalios čia tvyrančios auros pajautimas.
Savaitgaliais nuo 11 val. iki 18 val. aplankykite pagrindinę ekspoziciją Liubavo dvaro malūne-muzieje, kur sužinosite daugiau nei 500 metų dvaro istoriją ir pažinsite senąsais malūno tecnologijas. Būtina pasiskambinti prieš važiuojant, nes ne kiekvieną savaitgalį turime galimybę tiesiog laukti Jūsų, geriausia susitarti prieš atvykstant. Lankantis tik lauko erdvėse bilietas įsigijamas savitarnos infoterminale arba internetu. Gražių vasaros akimirkų.